sparninis

2 sparnìnis, -ė adj. (2) 1. turintis sparnus, galintis skraidyti: Sparnìniai (plunksniniai) gyvoliai, paukščiai KI497. Skrudėlės yra sparnìnės Ad. 2. SD340, Sut, N, K, M, L, Rtr, E, OG175, KŽ, Dglš, Skrb, Sem esantis paukščio sparne, iš sparno, iš sparnų: Sparnìnės plumsnos tokios ilgos Jrb. Ar dar nemeta žąsys sparninès [plunksnas]? Gs. Kokie ten jos pogalviai – vienų sparnìnių supilti Srv. Žąsies (sparnìnė) plunksna KI484. Čia sparnìnis kaulas J. 3. su vėjo sukiojamos dalies plokštėmis: Sparnìnė melnyčia Grž. 4. su tam tikru iš plokščių sudarytu įtaisu: Kur išgulę javai, ten su sparninè mašina javų pjaut negalima Ig. Sparninės akėčios yra naudojamos pievoms purenti, grumstams daužyti, velėnai ardyti rš. Sparnìnės dumplės, arba vinteliorius Šts. Sparnìnis velenas Grž. Grėblys sparnìnis (su atrama) arba sparninelis Šts. Sparninis siurblys ŽŪŽ142. 5. NdŽ kuris sparno, sparnų pavidalo: Gaidžio skiauterė savo trumpomis sparninėmis ataugomis susisiekia su kaktos kaulu rš. Sparniniai Virginijos tabokai. Lapai jų sparnuoti S.Dauk. Sparninę gomurio duobę iš užpakalio riboja sparninė atauga rš. Sparninė (iš dviejų skiaučių sudaryta) lapamakštė BTŽ224. 6. esantis tinklo sparne: Peikinykam esti sparnìnės žuvys Ds. 7. esantis ko nors sparne, šone: Abiem sparniniams varovams patariama turėti trimitus rš. 8. susidedantis iš dviejų dalių, dvivėris: Sparnìnės durys NdŽ. 9. Ser kar. esantis kariuomenės sparne, flanginis: Sparninis kovotojas rš. Sparnìnis kareivis NdŽ. ║ vykdomas iš sparno: Pėstininkų brigada pateko į sparninę ugnį rš. Sparnìnis puolimas NdŽ. Sparninė ataka rš. 10. prk. gaunamas iš šalies (apie pajamas): Kas mėnuo pr[i]eina sparnìnių keli šimteliai Ktk.